Bendras kraujo tyrimas – svarbus diagnostinis įrankis, leidžiantis vertinti žmogaus sveikatos būklę, aptikti uždegimo požymius ar infekcijas dar ankstyvoje stadijoje. Viena iš pagrindinių rodiklių grupių, analizuojamų kraujo tyrimo metu, yra leukocitai, arba baltieji kraujo kūneliai. Šios kraujo ląstelės yra svarbi imuninės sistemos dalis ir aktyviai dalyvauja kovojant su įvairiomis infekcijomis bei uždegiminiais procesais.
Leukocitai (baltieji kraujo kūneliai)
Leukocitų skaičius kraujyje (WBC) nurodo bendrą baltųjų kraujo kūnelių kiekį organizme. Šis rodiklis itin svarbus diagnozuojant infekcijas, uždegimus, kraujo ligas ar imuninės sistemos būklę.
| Rodiklis | Norma | Vienetai |
| WBC | 4,0–10,0 | x10⁹/l |
WBC pokyčių reikšmė:
- Padidėjęs (leukocitozė) gali reikšti bakterines infekcijas, uždegimą, stresą ar leukemiją.
- Sumažėjęs (leukopenija) dažnai būna dėl virusinių infekcijų, kaulų čiulpų slopinimo ar chemoterapijos.
Leukocitų klasės ir jų reikšmė
Bendrame kraujo tyrime vertinami atskiri leukocitų tipai: neutrofilai, limfocitai, monocitai, eozinofilai ir bazofilai. Kiekviena klasė atlieka specifines funkcijas ir jų pokyčiai leidžia nustatyti tikslesnę diagnozę.
Neutrofilai (NEUT)
Tai pagrindinės leukocitų ląstelės, vyraujančios sergant bakterinėmis infekcijomis.
| Rodiklis | Norma | Vienetai |
| NEUT | 40–75 % arba 2,0–7,0 | x10⁹/l |
- Padidėję neutrofilai gali rodyti bakterines infekcijas, uždegimą, stresą ar steroidų poveikį.
- Sumažėję neutrofilai dažniausiai nustatoma virusinių infekcijų, sunkių bakterinių infekcijų ar kaulų čiulpų pažeidimo metu.
Limfocitai (LYMPH)
Limfocitai svarbūs virusinių infekcijų metu ir reguliuojant imuninės sistemos veiklą.
| Rodiklis | Norma | Vienetai |
| LYMPH | 20–45 % arba 1,0–4,5 | x10⁹/l |
- Padidėję limfocitai (limfocitozė) rodo virusines infekcijas (pvz., gripą, mononukleozę) arba leukemijas.
- Sumažėję limfocitai gali būti streso, imuniteto susilpnėjimo, AIDS ar steroidų vartojimo pasekmė.
Monocitai (MONO)
Monocitai dalyvauja kovojant su lėtinėmis infekcijomis ir autoimuninėmis ligomis.
| Rodiklis | Norma | Vienetai |
| MONO | 2–10 % arba 0,1–0,8 | x10⁹/l |
- Padidėję monocitai pastebimi lėtinių infekcijų, tokių kaip tuberkuliozė, autoimuninių ligų ar leukemijų atvejais.
- Sumažėję monocitai retai turi klinikinę reikšmę.
Eozinofilai (EO)
Eozinofilų padidėjimas dažniausiai būna esant alergijoms, astmai ar helmintinei infekcijai.
| Rodiklis | Norma | Vienetai |
| EO | 1–6 % arba 0,0–0,5 | x10⁹/l |
- Padidėję eozinofilai (eozinofilija) gali reikšti alergines reakcijas, parazitines infekcijas ar autoimunines ligas.
- Sumažėję eozinofilai dažnai neturi diagnostinės reikšmės.
Bazofilai (BASO)
Bazofilai aktyvūs alerginių reakcijų ir lėtinių uždegimų metu.
| Rodiklis | Norma | Vienetai |
| BASO | 0–1 % arba 0,0–0,2 | x10⁹/l |
- Padidėję bazofilai gali rodyti alergines reakcijas, kai kurias leukemijas ar lėtines uždegimines ligas.
- Sumažėję bazofilai paprastai neturi klinikinės reikšmės.
Leukocitų rodiklių analizė bendrame kraujo tyrime
Vertinant leukocitų skaičių ir atskirų leukocitų klasių pokyčius, gydytojai gali:
- atskirti bakterines nuo virusinių infekcijų,
- įtarti alergijas, autoimunines ar onkologines ligas,
- stebėti gydymo poveikį bei bendrą imuninės sistemos būklę.
Tačiau svarbu suprasti, kad leukocitų rodiklių vertinimas atskirai yra neinformatyvus. Tik kompleksinė analizė, apimanti simptomus, anamnezę ir papildomus tyrimus, padeda tiksliai nustatyti diagnozę ir užtikrinti tinkamą gydymą. Visuomet rekomenduojama kraujo tyrimus vertinti kartu su patyrusiu gydytoju, kuris užtikrins tinkamą rezultatų interpretaciją ir išvengs klaidingų išvadų.
Kraujo tyrimų normos gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos, todėl visada verta atsižvelgti į konkretų laboratorijos pateikiamą normų intervalą.
